KOVAS

Senieji mėnesio pavadinimai – Morčius, Karvelinis.

Senovėje pagal kovo pradžios orus spręsta, kokie bus visi žemdirbio metai: kokia pirmoji kovo diena, toks bus pavasaris, antroji rodo vasarą, trečioji – rudenį, ketvirtoji – žiemą.

UŽGAVĖNĖS (kilnojama data; 2022 m. - kovo 1 d.) - tai mėsiedo laikotarpio užbaiga, gavėnios išvakarės - linksma ir triukšminga šventė. Ja prasideda priešvelykinio susitelkimo metas - gavėnia. Užgavėnės visada būna antradienį. Jų papročiuose aiškiai jungiasi ikikrikščioniškos ir krikščioniškos kultūros baltiškieji elementai. Net ankstyviausios Užgavėnės jau laikytos pavasario pradžia. Tai - žiemos virsmo į pavasarį šventė, žiemos palydos ir pavasario žadinimas.
Įvedus kilnojamą pasninko laikotarpį, - o tuo pačiu ir to pasninko pradžią atžyminčią dieną, - sutrūkinėjo į dalis visa eilė švenčių ir apeigų, susijusių su dviem pagrindiniais senovės švenčių poliais: su naujųjų metų arba krikštų ciklu ir su pavasario pradžios, t. y. kovo lygiadienio data. Senasis šios šventės pavadinimas turėjęs būti Gavėnia (priešdėlis „už“ atsirado po suskaldymo). Pasninko įvedimas senųjų Gavėnios švenčių prasmės nepakeitė, nes kaime pavasarinis maisto trūkumas sąlygotas pačios gamtos. Girių gyventojams ir žemdirbiams Gavėnia buvo atgajos, gaivos, gimimo šventė. Per Gavėnią švenčiamas augalijos sugrįžimas į Gajos pasaulį, o žmogus metafiziškai išgyvena įvykius, susijusius su jo perėjimu iš dvasinės egzistencijos į žemiškąją būtį. Šį slėpiningą virsmo pergyvenimą reikia suprasti ne kaip tiesioginį gimties virsmo įveikimą, bet kaip tolesnį dalyvavimą ir rūpinimąsi vestuvių virsme pradėta gyvybe, įvedant ją į erdvės ir laiko pasaulį. Iš čia - daugybė Užgavėnių papročių, susijusių su jaunavedžiais, su kaukais (negimusio ar nekrikštyto kūdikio vėlė) po kaukėmis, su bergždininkėmis (netekėjusiomis), su žadinimu (laistymasis vandeniu, supimasis, važinėjimai ir išvirtimai, juokinimas). Senasis naujos gyvybės atsiradimo, gimimo įvaizdis - kiaušiniai (margučiai) tapo ir Velykų šventės simboliais.  
Liaudiškos Užgavėnės
Apie Užgavėnes, Pelenų dieną ir gavėnią - Aleksandro Žarskaus.

PELENŲ DIENA (2022 m. - kovo 2 d.) – tai pirmoji gavėnios diena, kurios data priklauso nuo kilnojamos Velykų šventės (ji švenčiama pirmą sekmadienį po pirmutinės mėnulio pilnaties po kovo 22 dienos). Tądien (visada trečiadienį) bažnyčiose šventinami pelenai, gauti sudeginus išdžiūvusias praėjusių metų šventintas verbas, ir jais barstomos tikinčiųjų galvos, primenant, jog „dulkė esi ir dulkėmis virsi“. Krikščionybėje gavėnios laikotarpis – pusseptintos savaitės prieš Velykas – skirtas prisiminti Kristaus pasitraukimą į dykumą 40-čiai dienų prieš savo mokslo skelbimo pradžią, taipogi – atgailai bei vidiniam pasiruošimui svarbiausiai krikščionių pasaulio šventei. Senieji šios dienos pavadinimai – Pelenė, Pelenija, Papelenė, Papielčius, Papelčius. 
Senieji Pelenijos papročiai
Apie pelenus krikščioniškai – Juliaus Sasnausko.
Atmink, kad esi dulkė - Andriaus Nenėno.
Pamąstymai apie pasninką – Ramūno Mizgirio.
Pelenų dienos prasmė - Aido Rudėno.

Septynių dienų kelionė - savęs „perrinkimo“ - rekolekcijų mąstymai

ŠVENTASIS KAZIMIERAS (kovo 4 d.). Šis šventasis (1458-1484) yra Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius, Jogailos anūkas, Gedimino proproanūkis, ilgai buvęs vienintelis lietuvis šventasis ir Lietuvos, ypač jaunimo, dangiškasis globėjas. 2004 m. paminėtos 400-osios jo kanonizavimo, t. y. paskelbimo šventuoju, metinės. 
Karalaitis Kazimieras – kard. A. J. Bačkio.
Šventojo Kazimiero gyvenimas
Prislopintai lelijai švytint - apie Karalaitį asmeniškai - Renatos Vanagaitės.
Vilniuje vyksta „Kaziuko“ turgaus dienos, mugė. Senovėje tai – Vyturėlio ar Kovarnių diena.
Senieji Kovarnių papročiai

KETURIASDEŠIMTIES KANKINIŲ diena (kovo 10 d.). Bažnyčios liturgijoje minima grupė kankinių, IV a. atidavusių gyvybę už krikščionybės išpažinimą. Liaudyje tai – Keturiasdešimties paukščių diena. Sakyta: „Kankinių garbei atskrenda 40 paukščių“. Tikėta, kad į gimtinę parskrenda jau 40 rūšių paukščių. 

NEPRIKLAUSOMYBĖS atkūrimo diena (kovo 11 d.) - 1990 m. Seimas paskelbė apie nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimą.
Laisvės sapnas – Juliaus Sasnausko.

ŠVENTASIS JUOZAPAS (kovo 19 d.) – Mergelės Marijos sužadėtinis, neturtingas amatininkas - dailidė, Jėzaus Kristaus žemiškasis globėjas, įtėvis, auklėtojas; taip pat ir visos Katalikų Bažnyčios globėjas (paskelbtas 1870 m.), vaikų, šeimų, vyrų globėjas.  Taip pat jis - Kanados, Austrijos, Belgijos ir Peru globėjas. Šv. Juozapo kultas prasidėjo Rytuose V a.; Vakaruose jis paplito tik XV a.
Šv. Juozapas - apie šventąjį darbininką išsamiau - F. ir G. Lanzi.
Juozapas, Marijos sužadėtinis - Eglės Laumenskaitės.
Tikėjimo vyras Juozapas – Bernardo Belicko.
Senajame kalendoriuje tai Pempės diena.
Senieji Pempės papročiai

PAVASARIO LYGIADIENIS (kovo 20-21 d.) arba Lygė – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas – astronominė pavasario pradžia. Nuo dabar diena jau vėl bus ilgesnė už naktį. Senovės lietuviai tikėjo, kad lygiadienio rytą išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų, būsi tyras ir sveikas visus metus. Lygiadienio rytą saulė teka tiksliai rytuose. Toks paprotys praustis rytą užfiksuotas ir Velykų šventės metu; galbūt kažkada ikikrikščioniškos Velykos buvo švenčiamos būtent šią dieną, per pavasario lygiadienį.
Šis kalendorinis virsmas švenčiamas visame pasaulyje išvakarėse, kovo 20 d., kartu su pasauline Žemės diena.
Šventasis Pranciškus - gamtos globėjas – sesei Žemei – Eriko Doulo.

PUSIAUGAVĖNIS (2020 m. – kovo 20 d.) – tai ketvirtasis gavėnios sekmadienis. Pusiaugavėnyje „Gavėnas per žardą pervirto“. Gavėno pervirtimas – panašus stebuklas, kaip vandens virtimas vynu Kūčių–Kalėdų naktį, kaip paparčio žiedo pražydėjimas Rasos vidurnaktį. Nežiūrint gavėniai deramos rimties, Pusiaugavėnis būdavo greičiau linksma, pagoniška šventė. Visokeriopai skatinta, kad Gavėnas („juoda baidyklė, pamėklė“) „virstų per galvą“, kad jis pasikeistų, kad „atsiverstų“, kad likdamas tas pats ir čia pat, parodytų ir kitą, teigiamą, šviesų savo veidą („saulės zuikutis“). Arba kad kaukas, negimusi prieblandose klaidžiojanti būtybė, pervirstų per anapus/šiapus slenkstį ir taptų krykštaujančiu kūdikiu... 
Senieji Pusiaugavėnio papročiai
Gavėnia įpusėjo... - Juliaus Sasnausko.

Viešpaties APREIŠKIMAS Švč. M. Marijai (kovo 25 d.) – Šią dieną Dievo siųstas angelas Gabrielius pranešė Dangaus nutarimą pasirinkti Mariją Jėzaus Kristaus motina. Ir Marija atsako: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“. Kai kurios tautos Apreiškimo Marijai dieną yra paskelbusios Negimusio Kūdikio diena.  
Krikščionių Motina – Bernardo Belicko.
Mergelės Marijos tyla – Ramūno Mizgirio.
Apreiškimas ir Negimusio Kūdikio diena - Franko Pavone.
Liaudyje ši diena dar vadinta Blaviesčiais, Blovieščiais, Gandrinėmis arba Bičių diena. Kadangi šią dieną „gyvatės savo karalienės karūną ritinėja“, o „meška guolyje apsiverčia“, Gandrinės turi daug sąsajų su kilnojamu Pusiaugavėniu (kai kuriais metais ir data sutampa), su Gavėno „virtimu“. Beje, Lietuvoje „vaikus atneša gandrai“, tad paslaptingu būdu susisiejo archajiškos baltų Gandrinės su III-e tūkstantmetyje pradėta minėti Negimusio Kūdikio diena...  
Senieji Gandrinių papročiai

Taigi, kovo antra pusė (šiuo metu išsiskaidžiusi į keletą kalendorinių datų) – tikra gamtinio bei antgamtinio persikeitimo, virsmo, prasidėjimo „puota“: ir astronominė šviesiojo laikotarpio riba, ir žemdirbio darbų pradžia, ir augalijos bei gyvūnijos atbudimas, ir net Dievo prasidėjimas žemės Mergelėje.

Apie kalendorių