Pempės diena

Toli aidi linksmas pempės balselis: „Klyvi, klyvi ! Visi vaikšto po pelkynus Mano vaikai visi gyvi. Ir nenori kepti blynus“, „Pempel pempel kuodotoji, kame tavo kamarėlė languotoji? Pievelėj, kemselėj, tenai mano kamarėlė languotoji“, – apie pempę sukurta ne viena lietuvių liaudies daina. Pempė – atbundančios gamtos, atšilimo pranašas.

Pempės diena – gilių tradicijų pavasario šventė. Senoliai tikėdavo, kad jei šią dieną parskrenda pempės, prasidės atšilimas. O jei šią dieną giedra, tai bus pieningi metai. Šią dieną merginos šluodavo kiemus, pradėdavo tvarkyti tradicinius savo gėlių darželius, išgrėbstydavo pernykščius stagarus, supurendavo žemę. O šiaurinėje Lietuvos dalyje moterys ir daržo daigus jau sėdavo. Nuo Pempės dienos „lydeka nerštan, o gervė - raistan“.

Sniegas jau būna paprastai taip pratirpęs, kad iš įmintos pėdos gali ir jautis atsigerti. Jei tą dieną giedra, galima tikėtis pieningų metų. Tą dieną moterys neverpė, kad baroniukams galva nekvaistų.

Ši diena - gėlių, merginų ir moterų šventė.