|
||
VASARIS
Senieji mėnesio pavadinimai - Ragutis, Kovinis, Pridėtinis. Tai trumpiausias metų mėnuo.
JĖZAUS PAAUKOJIMAS
(kūdikio aukojimas Dievui) ir Jo motinos
MARIJOS ĮVESDINIMAS
(palaiminimas bažnyčioje) (vasario 2 d.) -
tai 40-toji diena po Kristaus gimimo. Bažnyčioje dar ir
Pašvęstojo gyvenimo diena. Liaudyje tai Grabnyčios
arba Žvakinių šventė. Jos kulminacija - žvakių šventinimas.
Žvakių šviesa simbolizuoja patį Jėzų Kristų, kuris
yra šviesa tautoms apšviesti. Pašventintą vaškinę žvakę, vadinamą grabnyčia ar grauduline, vaikai nešasi eidami pirmosios komunijos;
ji deginama prie mirštančiojo, kad vėlei nušviestų kelią į
dangų, taipogi šviečia ir per visus mirusiojo paminėjimus
bei metines; grabnyčias dėdavo į avilius ir statomų namų
sienas, jomis aprūkomos verbos, saugomasi nuo perkūnijos ir
piktų dvasių ir t. t.
ŠVENTASIS
BLAŽIEJUS
(vasario 3 d.) - armėnų vyskupas,
nukankintas IV a.; gerklės ligomis sergančiųjų globėjas.
Šią dieną į bažnyčią
drauge su linų sruoga būdavo nešama šventinti žalia eglės
šakelė - liaudyje tai Linų diena arba Eglės diena.
ŠVENTOJI AGOTA
(vasario 5 d.) - III a. krikščionė, kankinta ugnimi.
Ji laikoma ugnies globėja, gelbėtoja nuo gaisro. Tą dieną bažnyčiose
šventinama duona, druska ir vanduo.
ŠVENTASIS
VALENTINAS
(vasario 14 d.) -
krikščionių vyskupas, III a. kankinys.
LIETUVOS VALSTYBĖS
ATKŪRIMO DIENA
(vasario 16 d.) - 1918 m. šią dieną Lietuvos Taryba pasirašė ir
paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės aktą.
ŠVENTASIS
MOTIEJUS (vasario
24 d.) - Kristaus apaštalas, vienas iš jo pašauktųjų
mokinių. Lietuvių liaudies kalendoriuje ši diena - Vyturėlio, Vieversio
šventė. Esą tądien jis pirmasis parskrendąs iš šiltųjų
kraštų. Vyturėlio šventė laikyta jau pirmąja
pavasario švente (žiemos pabaiga). Ši data - tai kalendorinė
priešprieša rugpjūčio 24-tajai - šventojo Baltramiejaus dienai,
kuri sąlygiškai reiškia gandrų išskridimą ir vasaros
pabaigą.
UŽGAVĖNĖS
(kilnojama data; 2020 m. - vasario 25 d.) - tai mėsiedo laikotarpio užbaiga,
gavėnios išvakarės - linksma ir
triukšminga šventė. Ja prasideda priešvelykinio
susitelkimo metas - gavėnia. Užgavėnės visada būna
antradienį. Jų papročiuose aiškiai
jungiasi ikikrikščioniškos ir krikščioniškos kultūros
baltiškieji elementai. Net ankstyviausios Užgavėnės jau
laikytos pavasario pradžia. Tai - žiemos virsmo į pavasarį
šventė, žiemos palydos ir pavasario žadinimas.
PELENŲ
DIENA (2020
m. -
vasario 26 d.) tai pirmoji gavėnios
diena, kurios data priklauso nuo kilnojamos Velykų šventės
(ji švenčiama pirmą sekmadienį po pirmutinės mėnulio
pilnaties po kovo 22 dienos). Tądien (visada trečiadienį) bažnyčiose
šventinami pelenai, gauti sudeginus išdžiūvusias praėjusių
metų šventintas verbas, ir jais barstomos tikinčiųjų
galvos, primenant, jog dulkė esi ir dulkėmis virsi. Krikščionybėje
gavėnios laikotarpis pusseptintos savaitės prieš Velykas
skirtas prisiminti Kristaus pasitraukimą į dykumą 40-čiai
dienų prieš savo mokslo skelbimo pradžią, taipogi
atgailai bei vidiniam pasiruošimui svarbiausiai krikščionių
pasaulio šventei. Senieji šios dienos pavadinimai Pelenė,
Pelenija, Papelenė, Papielčius, Papelčius. Septynių dienų kelionė - savęs perrinkimo - rekolekcijų mąstymai
|
|