Švenčiausios Mergelės Marijos Nekaltasis prasidėjimas

 

Marija – vienas įstabiausių Dievo meilės darbų! Tačiau ši šventė yra ne vien Marijai Dievo suteiktų privilegijų ir malonių minėjimas. Šiandienos iškilmės esmę geriau suvoksime įsigilinę į apaštalo Pauliaus žodžius: „Garbė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris palaimino mus Kristuje /…/, mus išsirinkdamas jame prieš pasaulio sukūrimą, kad būtume šventi ir nesutepti jo akivaizdoje“ (Ef 1, 3–4). Taigi mes visi esame pašaukti būti šventi ir nesutepti. Tai yra mūsų gyvenimo tikslas ir Dievo sumanymas. Į šventumą Dievas kviečia ne tik kiekvieną žmogų asmeniškai, bet drauge ir visą Bažnyčią – Kristaus sužadėtinę: „Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save, kad ją pašventintų, apvalydamas vandens nuplovimu ir žodžiu, kad padarytų sau garbingą Bažnyčią, neturinčią jokios dėmės nei raukšlės, nei nieko tokio, bet šventą ir nesuteptą“ (Ef 5, 25–27).
Dievas įkūrė Bažnyčią, nes troško šventos ir nesuteptos žmonijos, kuri nebėgtų degdama iš gėdos pati nuo savęs kaip nusidėję Adomas ir Ieva. Dievo sumanymas – žmonija, gyvenanti tarpusavio meile ir bendryste per Sūnų Šventojoje Dvasioje.
Kokią dalį šiame visuotiniame Dievo užmojyje turi Nekaltasis Marijos prasidėjimas? „Jai leidai būti aušra Bažnyčios – nuostabiai gražios ir nesuteptos Kristaus sužadėtinės. Ta skaisčiausioji Mergelė turėjo pagimdyti Sūnų, kuris, kaip nekaltasis Avinėlis, mūsų nuodėmes naikintų; jau tuomet paskyrei ją savo tautai malonių meldėja ir šventumo paveikslu“, – giedama šiandienos Mišiose.
Taigi šiandien švenčiame Bažnyčios prasidėjimą Marijoje, Dievo užmojo išsipildymo pirmąjį vaisių. Marija mums yra pažadas ir laidas – Dievui nėra neįmanomų dalykų! Net mes, vargingi kūriniai, galime tapti šventi ir nekalti. Marijoje, tarsi mažyčiame rasos lašelyje, spindi Bažnyčios ateitis. Štai kodėl Ją vadiname Bažnyčios motina. Marija – Aušrinė, nušviečianti visą dangų.
Nors Marija stovi prie Bažnyčios ištakų, tačiau jai priklauso ne tik praeitis, bet ir ateitis. Marija eina pirma mūsų, ji veda į ateitį. Ji – Dievo tautos šventumo paveikslas. Kiekvienas šio šventumo paveikslo potėpis rodo į Jėzų Kristų, nes mes visi sukurti panašėti į Jį (plg. Rom 8, 29). 

Pagal t. Raniero Cantalamessa OFM Cap

Kitos gruodžio šventės

Į puslapį VYDIJA