Adventas - lūkesčių ir nuojautų metas

Vieną svarbiausių bažnytinių metų laikotarpių – Adventą – yra ištikusi šiokia tokia tapatybės krizė. Kunigai ir teologai atrodo sutrikę, kai tenka paaiškinti, ką konkrečiai krikščionys turėtų daryti ir mąstyti per Adventą.
Iš dalies taip yra dėl to, kad Naujasis Testamentas mums beveik nepadeda iššifruoti Advento prasmės. Nėra jokio ilgesnio pasakojimo, kuris suteiktų šiam laikotarpiui prasmę, kaip, pavyzdžiui, pasakojimai apie Jėzaus kančią suteikia pagrindą Gavėnios šventimui. Atvirai kalbant, pirmojo Advento laikais dar iš viso nebuvo krikščionių. Tai ką gi krikščioniui daryti?
Yra teologas, kuris pamėgino išspręsti šį klausimą, suteikdamas Adventui kiek kitokį teologinį kontekstą. Tai – liuteronų kunigas Jurgenas Moltmanas (Jürgen Moltman) iš Tiubingeno universiteto Vokietijoje. J. Moltmanas, knygų „Vilties teologija“, „Nukryžiuotas Dievas“, ir naujausio veikalo „Dievo atėjimas“ autorius, teigia, jog Advento prasmės vis dėlto reikia ieškoti antrojo Kristaus atėjimo laukime. Krikščionims Kristaus pirmasis atėjimas turi prasmę Jo pažado vėl ateiti šviesoje. Šių dviejų dalykų neįmanoma atskirti, nepakenkiant jiems abiem. Be pirmojo atėjimo negalėtų būti antrojo, be antrojo atėjimo tampa sunku tikėti, kad dabartinis gyvenimas kažkokiu būdu yra Dievo karalystė, tačiau sudedant abu į krūvą, Adventas ne tik nurodo atgalios, į pirmąjį atėjimą, bet ir pirmyn, į antrąjį atėjimą, tokiu būdu suteikdamas krikščionims ateities sampratą ir žvilgsnį į ateitį. Tada Adventas tampa laukimo laiku. Tai pripažinimas fakto, kad, nors Dievas Jėzaus gimimu ryžtingai veikė, tačiau dar daug kas liko nepadaryta.
J. Moltmano įsitikinimu, Advento laikotarpis daugiausia ir kreipia mūsų žvilgsnį į šį būsimą pabaigimą. J. Moltmano atspirties taškas yra pripažinimas, kad dėl Jėzaus gimimo ne tik turime asmenišką Dievo su mumis esatį, bet Jėzuje turime Dievo karalystę asmenyje. O Dievo karalystė ir yra tai, kas suteikia kontekstą tikrosios Advento prasmės suvokimui. Jo požiūriu, karalystė nėra statiškas darinys, bet gyva jėga, kuri iki šiol didžiausios išraiškos pasiekė Jėzaus gyvenime, o per Dvasią veikia ir šiandienos pasaulyje.
Kokia tada yra Advento prasmė, žvelgiant iš šios perspektyvos? Advento laikotarpis kviečia mus laukti dabartyje to, ką jau pradėjo Jėzus, ir kas bus užbaigta antruoju Jo atėjimu. Mes laukiame Eschatono, laikų pilnatvės, tačiau šis laukimas nėra pasyvus, bet aktyvus. J. Moltmanas labai konkrečiai nusako, ką reiškia toks aktyvus laukimas. Pirmiausia - tai žmoniškesnės sąlygos ir santykiai tarp žmonių; Dievo karalystė bus taikos ir teisingumo karalystė;  raginimas laukti to savo gyvenime - reiškia mylėti kitą ir ieškoti kito. Ši karalystė yra ne išskyrimo, bet įtraukimo karalystė, ne keršto, bet atjautos karalystė, ne nuogo teisingumo, bet gailestingumu atmiešto teisingumo karalystė.
Tai galioja ir mūsų politikos bei ekonomikos pasauliui. Karalystės, kurios laukti mus kviečia Adventas, teisingumas, pritaikytas politikos pasauliui, įgyja demokratinių bruožų. Jis reikalauja siekti žmogaus ir pilietinių teisių, kurių pagrindą sudaro Dievo pašvęsto žmogaus orumo idėja. Tai reiškia ekonomikos socializaciją, tačiau ją reikia suprasti ne kaip nacionalizaciją ir centralizaciją, bet kaip kiekvienos ekonomikos skaičiavimą žmogiškų kaštų prasme. Tai reiškia teisingą galimybių dirbti ir užsidirbti paskirstymą.
Antra - tai mūsų civilizacijos natūralizavimas. Adventas, suprantamas kaip kvietimas laukti Dievo karalystės, ragina mus pripažinti, jog ši karalystė aprėpia visą kūriniją. Dievo karalystė dažnai aiškinama, kaip reiškianti tik galutinį žmonių pasaulio ir jo istorijos atpirkimą. Remdamasis savąja Šventojo Rašto samprata, J. Moltmanas teigia, kad Dievo karalystė kartu yra ir galutinis kūrinijos, dejuojančios dėl sunkios ekologinės padėties, išgelbėjimas. Suteikdamas Dievo karalystei kosmologinę, į kūriniją orientuotą perspektyvą, J. Moltmanas teigia, jog Adventas ragina žmones pripažinti, kad visi esame didžiosios kūrinijos bendruomenės nariai, kūrinijos, kuri irgi atgaus pilnatvę antrajame Kristaus atėjime.
Advento metu esame kviečiami žvelgti į antrąjį Kristaus atėjimą pro pirmąjį Kristaus atėjimą, todėl esame raginami savo veiksmais laukti Dievo karalystės atėjimo. Kadangi visa kūrinija laukia karalystės išsipildymo ir atpirkimo, esame kviečiami darbuotis dėl ekologinės visos Dievo kūrinijos taikos. Tokiu būdu ir mes dirbame dėl karalystės.
Galų gale Adventas ragina mus pertvarkyti Bažnyčią ir jos centru padaryti Dievo karalystę. Jis kviečia skelbti Evangeliją ir išlaisvinti save, kitus bei gamtą. Bažnyčia, kuri iš tiesų laukia Kristaus atėjimo, savo veiksmais stengiasi nešti laisvę engiamiesiems, žmogiškąjį orumą – pažemintiesiems, o beteisiams – jiems priklausantį teisingumą. Taigi J. Moltmano rankose Adventas yra laikas, per kurį turime kritiškai įvertinti savo gyvenimą ir poelgius Dievo karalystės šviesoje. Karalystės, kuri su Kristumi atsirado žmonių istorijoje, bet kuri dar laukia galutinio atbaigimo. Todėl, laukdami Viešpaties atėjimo, turime savo veiksmais artinti tą karalystę, su kuria jis pats susitapatino ir kurią atneš ir mums.

Robert T. Cornelison, „Mažoji studija“, Bernardinai.lt, 2005