JonO KRIKŠTYTOJO ŽINIA

L. Michael White, Teksaso Religinių studijų universiteto profesorius:

Kas buvo Jonas Krikštytojas?
Mūsų žinios apie Jono Krikštytojo asmenį yra gana ribotos. Evangelijoje yra tik nuorodų, kur Jonas Krikštytojas stovi šalia Jėzaus. Tiesa, informacijos apie jį galime aptikti žydų istoriko Juozapo Flavijaus, rašiusio I a. pabaigoje, raštuose. Tikėtina, jog Jonas Krikštytojas tuo metu buvo labai svarbus asmuo. Iš Juozapo aprašymo atrodo, kad jis buvo pagarsėjęs keistuolis. Tačiau jis buvo ir pranašas, kvietęs pasikeisti. Dažnai manoma, jog Jonas Krikštytojas buvo pasitraukęs į dykumą ir dėvėjo neįprastus drabužius, buvo asketas. Bet ar iš tiesų jis kritikavo visuomenę, žemiškus reikalus, taip kviesdamas permainoms religiniame gyvenime? Manau, kad apie Joną Krikštytoją visų pirma mes turime galvoti kaip tą, kuris kvietė grįžti prie nuoširdaus žydų pamaldumo ir sekti Viešpatį, eiti Viešpaties keliu... būti tyram ir teisiam Viešpaties akyse.

Kodėl jis krikštijo žmones, kas buvo Krikštas?
Jonas Krikštytojas yra garsus tuo, kad krikštijo žmones, tačiau taip elgėsi ir daugybė kitų. Mes žinome apie kitas tuo metu gyvavusias grupes, bendruomenes - sadukiejų, fariziejų ir esėjų. Tai nežymios mažos grupelės, kurių vardai iki šių dienų nelabai išlikę. Jos praktikavo ritualinį apsiplovimą, kaip apsivalymo aktą. Taip pat iš Negyvosios jūros ritinių rankraščių žinome, jog ir Kumrano bendruomenės žmonės praktikavo apsiplovimo ritualus kaip apsivalymo aktą, kad vėl taptų tyri, skaistūs Dievo akyse. Taigi atrodo, kad Krikšto ar apsiplovimo idėja, kaip apsivalymo veiksmo tradicija, ateina iš pačios šventyklos.
Tuo metu, laukiant Jėzaus atėjimo, tyrumas buvo kaip religinio gyvenimo idealas - kiekvienas turi būti švarus, apvalytas prieš įeidamas į šventyklą aukoti auką ar melstis Dievui. Taigi tyrumas, švarumas buvo vienas iš šventyklos reikalavimų, ir kunigai prižiūrėjo, kad to būtų skrupulingai laikomasi. Kai kuriais atvejais atrodo, kad šios švaros taisyklės buvo nustatytos kaip tam tikra praktika, kurią galėtume pavadinti asmeniniu pamaldumu, gyvavusiu tarp kai kurių žydų grupių (pvz., tai buvo būdinga esėjų grupei). Tai atspindėta ir Jono Krikštytojo istorijoje, kur praktikuojamas Krikštas. Jonas kviečia Krikštui, kaip ženklui naujai pasišvęsti ir apsivalyti savo gyvenimą prieš Dievą tradiciniu žydišku būdu.

John Dominic Crossan, DePaulo universiteto religinių studijų profesorius:

Jėzus ir Jonas Krikštytojas
Tai, kad Jėzų pakrikštijo Jonas Krikštytojas, yra taip pat neabejotina, kaip ir visa kita, ką istorikai žino apie Jėzų. Kai kas galbūt yra ne visai tikslu mūsų šiuolaikiniuose tekstuose, kadangi vėlesni Jėzaus pasekėjai manė, jog yra netinkama galvoti, kad Mesijas buvo pakrikštytas, taip tapdamas žemesnis už Joną Krikštytoją. Jonas pakrikštijo Jėzų, taigi Jėzus turėjo priimti Jono žinią, bent jau Krikšto metu; ar ta žinia jį pakeitė - tai jau kitas klausimas, vėlesnis. Bet savo Krikšto metu jis priėmė Jono žinią apie besiartinančią Dievo karalystę.
Vienas iš ankstyviausių liudijimų apie Joną yra Jėzaus: „Sakau jums: tarp gimusių iš moteries nėra buvę didesnio už Joną, bet ir mažiausiasis Dievo karalystėje didesnis už jį“. Tai labai dviprasmiškas teigimas - pirmoji dalis išaukština Joną, antroji - nužemina jį žemiau net už mažiausiąjį Dievo karalystėje... Bet tai reiškia būtent tai, jog Jėzaus supratimas apie Dievą ir Dievo karalystę skiriasi nuo to, ką sakė Jonas. Jėzus tikrai nesumenkina Jono, bet sako, kad Dievo karalystė nėra tiksliai tokia, kaip mokė Jonas.

Kokie esminiai skirtumai tarp to, ko mokė Jėzus, ir ką skelbė Jonas?
Tai skirtumai tarp apokaliptinės ir etinės eschatologijos, jei galime taip pavadinti. Jonas Krikštytojas – apokaliptinis pranašas; jis mato, jog pasaulio problema tokia svarbi, kad dieviška galia turi imtis radikalių veiksmų jai išspręsti. Jis teigia, jog Dievas nužengs įvykdyti tam tikrą katastrofišką įvykį, idant pasaulis būtų išgelbėtas.
Kita eschatologijos rūšis, kurią pavadinčiau etine eschatologija, apie kurią kalba Jėzus, kad Dievas laukia mūsų, ne mes Dievo. Mes esame kviečiami veikti išvien su Dievu, kad nugalėtume blogį; tai yra Dievo karalystė. Bet tai yra Dievo karalystė žemėje.

Harold W. Attridge, Jeilo teologijos mokyklos profesorius:

Ryšys tarp Jėzaus ir Jono Krikštytojo: kokie galimi istoriniai neatitikimai?
Iš Evangelijų ir Juozapo Flavijaus raštų žinome, kad Jonas buvo apokalipsės skelbėjas. Jis skelbė apie artėjantį teismą ir savo amžininkus kvietė atgailauti, nes pranašavo neišvengiamą Dievo įsikišimą į žmonijos istoriją teisti, kas gera ir kas bloga.
Atrodė, jog Jėzus atsiliepia į šį kvietimą. Evangelijos skelbia, kad Jėzus buvo tas, kurį išpranašavo Jonas Krikštytojas. Taigi viena esminių problemų yra aprašymo tikslumas. Kadangi ankstyvoji Bažnyčia mėgino paaiškinti santykius tarp judviejų, o Jėzus jų širdyse buvo pranašesnis už Joną, pastarasis nurodomas kaip Jėzaus pirmtakas, numatantis jo atėjimą, tiesinantis jam kelią. Tokiu būdu paskelbiamas tam tikras Jono pavaldumas, apaštalinė mokinystė.

Kokia buvo Krikšto reikšmė ir ar tik Jonas krikštijo?
Jėzaus laikais buvo daug mokytojų, kurie krikštijo. Krikšto ar apsiplovimo ritualai buvo praktikuojami judaizme, jie neturėjo eschatologinės reikšmės, kurią mes priskiriame Jonui Krikštytojui. Iš evangelijų, ir iš Juozapo Flavijaus raštų žinome, kad Jono Krikštas turėjo kai ką apokaliptinio; tai buvo būdas atgailauti prieš neišvengiamą teismą.

Kodėl Jonas buvo nužudytas? Kokią įtaką tai turėjo Jėzaus gyvenimui ir veiklai?
Jonas Krikštytojas buvo kritiškai nusiteikęs prieš savo amžininką valdytoją Erodą Antipą, tai galėjo būti viena iš jo nužudymo priežasčių. Visi šaltiniai sutinka su tuo - ir Juozapo Flavijaus raštai, ir Evangelijos. Ką tiksliai jis kritikavo, nėra visiškai aišku. Evangelijos teigia, jog tai buvo susiję su Erodo šeimyniniu gyvenimu ir asmenine morale. Tačiau gali būti, kad Jonas pasmerkia Erodą ir dėl politinių dalykų, nes Erodas Antipas buvo glaudžiai susijęs su Romos imperijos valdžia. Bet kuriuo atveju Erodas „pašalino“ Joną kaip ramybės drumstėją ir politinį išsišokėlį.
Dabar mes tiksliai nežinome, kaip tai paveikė Jėzų, manoma, kad mirus Jonui Jėzus permąstė apokaliptinę žinią, kurią skelbė Jonas. Tačiau jis niekada tiesiogiai to nenurodė.

Versta iš „From Jesus to Christ“; Bernardinai.lt, 2006

Kitos birželio šventės

Į puslapį VYDIJA