KAUNO LIETUVIŲ TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS

1995-tų metų spalis -- 2002-ų metų sausis

Tai antrasis centro veiklos laikotarpis, prasidėjęs Sąjūdžio sekmadieninei kultūros mokyklai tapus Švietimo skyriaus įstaiga - Kauno lietuvių tautinės kultūros centru ir įsikūrus naujose patalpose - seno įdomaus pastato senamiestyje palėpėje (pirmieji du aukštai priklausė kitiems naudotojams).  
Išaugus galimybėms, išsiplėtė švietimo ir ugdymo veikla, padaugėjo užsiėmimų ir suaugusiems, ir moksleiviams, ir mažiesiems, švenčiamos kalendorinės šventės, kviečia kameriniai renginiai. Įsibėgėjo leidybinė veikla. Įkurtas ypač mažųjų pamėgtas „Palėpės“ klubas šeimoms su vaikais, lėlių teatras. Prie centro bendruomenės prisijungė naujos kūrybingos darbuotojos Audronė Trečiakauskienė ir Ilona Rutkaitienė. Tačiau įsibėgėjusius darbus pristabdė skaudi netektis - 1998 m. lapkritį, spėjusi gražiai atšvęsti centro veiklos dešimtmetį, mirė pirmoji centro direktorė ir įkvėpėja Nijolė Birgėlienė. Nuo 1999 m. direktore buvo išrinkta Rasa Ambraziejienė. Į vėl įsibėgėjančią veiklą įsijungė talentingi ir entuziastingi darbuotojai - Ona Žilinskienė, Giedrius Volskis, Alvyda Česienė, Lina Matulionytė. Šiuo laikotarpiu pradėtose rengti Svečių popietėse susitikome su labai įdomiais žmonėmis; vienas ryškiausių svečių - pranciškonas Nerijus Čepulis - savo mokymus vedė penkerius metus. Taip pat nuotraukose - poezijos ir muzikos vakarai, folkloro koncertai, konkursai „Laiškai angelui Sargui“, „Laiškai Mokytojui“ ir ypač moksleivių bei mokytojų pamėgtas, iki šiol rengiamas konkursas „Giminės Medis“. Šiuo laikotarpiu surengta ypač daug seminarų mokytojams ir moksleiviams, keletas respublikinių konferencijų etninės kultūros temomis, švenčių vaikams, Kauno puošimo karpiniais akcijų, parodų ir kt.
Šis centro veiklos etapas baigėsi 2002 metais, prie Kauno lietuvių tautinės kultūros centro prijungus Kauno etnokultūros (folkloro) centrą ir įsteigus Kauno tautinės kultūros centrą.