angelai - kas jie tokie?

Angelai ir vėl tapo labai madingi. Kyla klausimas, kaip tokie nuostabūs padarai šitiek laiko galėjo išbūti nemadingi? Juk bent jau iš visos dabartinės literatūros galime įsitikinti, kokie jie neapsakomi ir fantastiški: "Dievas sukūrė angelus tam, kad išlaikytų visatą ir pagelbėtų žmonijai..."; arba: "visi gyvūnai, augalai ir mineralai, planetos, žvaigždės ir vėjai turi angelišką protą, esantį už jų"; net visur esantys: "Jie gali būti kokio tik nori pavidalo"; su išskirtinai tik geromis savybėmis ir vien geram tikslui: "Visi angelai iš esmės yra meilės angelai". Jie egzistuoja vien tam, kad mus saugotų, guostų, mums padėtų ir vadovautų, žodžiu: "Nebijok. Viskas gerai. Nieko kito nėra, tik meilė". Todėl visai pritariu, kai dabartinės angelų manijos kritikai šiuos antruosius mūsų gyvenimo pilotus pajuokiamai vadina "keistaisiais go go šokėjais".
Bet tai dar ne viskas. Yra nuomonių, kad angelai gyvena mumyse ir mus pažįsta geriau negu mes patys. Be to, esą į daugelį angelų galima kreiptis maldomis bei tam tikrais specialiais ritualais. Angelai sargai "sergsti" beveik visas mūsų gyvenimo sferas, vietoves, bažnyčias, altorius, šeimas, dorybes, gamtos reiškinius ir t. t. Ypatingai mylimi ir gerbiami asmeniniai angelai sargai. Kai kurie "pranašai" kaip Rudolphas Steineris įsitikinę, kad mes irgi, laikui atėjus, pavirsime angelais.
Pastaraisiais metais angelų galias labai "praplėtė" daugybė pasirodžiusių filmų bei serialų. Pavyzdžiui, filme "Angelų miestas" angelas (N. Cage'as) įsimyli paprastą moterį (M. Ryan). Panašūs jausmai jau pastebimi ir garsiajame filme "Dangus virš Berlyno" (rež. vokietis W. Wendersas). Režisierius Spielbergas šią temą išbandė filme "Always". Johnas Travolta "įkūnija" angelą "Michael". Filme "Pamokslininkų žmona" D. Washingtonas vaidina simpatišką, visų anytų numylėtinį angelą sargą.
Taigi angelai vėl madingi. Bet kas iš tiesų apie juos žinoma, ką mes žinome apie angelus? Šia tema noriu pasiūlyti nedidelį testuką, tačiau biblinį, nes Biblija yra vienintelis visai patikimas informacijos apie angelus šaltinis.

1. Ką reiškia žodis "angelas"?
(1) Sargas
(2) Pasiuntinys
(3) Guodėjas
Graikų kalbos žodis angelos (kaip ir hebrajų malak) reiškia "pasiuntinys, kurjeris, reprezentantas". Taigi angelas yra pasiųstas nešti žinią. Kyla klausimas: kieno žinią? Kieno jis yra pasiuntinys, ką reprezentuoja? Biblija į šiuos klausimus atsako trumpai ir aiškiai: angelai yra Dievo pasiuntiniai. Jie niekur neatstovauja asmeniškai savęs, bet visuomet aukštesnę instanciją Dievą. Todėl neretai jie vadinami "angelais iš dangaus" (Gal 1, 8), nes jie ne iš kažkur, o iš dangaus, nuo paties Dievo.
Be angelos/malak, Biblijoje dar vartojami ir kiti šių būtybių apibūdinimai: šventieji, žvaigždės, dangaus kareivija, Dievo sūnūs ir t. t.
[teisingas atsakymas – 2]

2. Kokie yra angelai?
(1) Asmeniškumą turinčios dvasinės būtybės
(2) Šmėklos
(3) Žmonių fantazijos vaisiai
Angelai kaip ir Dievas yra bekūnės (Hbr 1, 14), nemirtingos (Lk 20, 36) dvasinės būtybės, bet sukurtos, kaip ir žmonės (Kol 1, 16). Job 38, 4–7 paaiškina, kad jie egzistavo dar prieš žmogaus sukūrimą. Tai maždaug ir viskas. Žydų tradicija dar teigia, kad angelai buvo sukurti antrą pasaulio kūrimo dieną. Tačiau iš tikrųjų Pradžios knygoje jie, ko gero, neminimi, nes jie nėra – kaip kad visa kūrinija – pavaldūs žmonėms.
Daugybė Biblijos vietų liudija, kad nors angelai yra bekūniai, tačiau gali įgauti žmogišką pavidalą, ateiti į žmonių pasaulį ir jame veikti. Angelai yra asmeniškos būtybės, turinčios valią, protą ir jausmus (Lk 15, 10). Ir, be abejo, tikrai egzistuojantys!
N. Geisleris gerai apibūdina angelų gyvenimo pliusus ir minusus:
"Nė vienas angelas negali numirti nuo sugedusio maisto, tačiau ir nė vienas negali pasimėgauti gardžiai apskrudusiu kepsniu. Nė vienas angelas niekada nėra nuskendęs, bet ir nė vienas niekada nėra mėgavęsis plaukiojimu arba važinėjimu vandens slidėmis. Nė vienas angelas niekada nebuvo išprievartautas, bet ir nė vienas nepatyrė sekso malonumo ir niekada nesidžiaugė savo vaikais (Mt 22, 30)".
Teisingas atsakymas – 1]

3. Ar angelai yra dievai?
(1) Taip
(2) Ne
(3) Ne, tačiau pusdieviai
Angelai turi daugiausia dieviškų bruožų iš visų sukurtų būtybių (dvasinis pavidalas, nemirtingumas). Tačiau jie neturi nė vieno svarbaus dieviško atributo: nėra visažiniai (Mt 24, 36; 1 Pt 1, 12), nėra visur esantys (vienu metu gali būti tik vienoje vietoje). Angelai kaip ir Šventoji Dvasia stiprina, guodžia, vadovauja, parodo, bet tik Šventoji Dvasia gyvena žmoguje. Taip pat Biblija vienareikšmiškai draudžia garbinti angelus (Kol 2, 18), todėl Biblijoje niekas jiems ir nesimeldžia. Angelai, panašiai kaip ir žmonės, yra Dievo tarnai (Apr 19, 10), paklūsta Dievui ir vykdo jo valią. O 1 Kor 6, 3 netgi tvirtinama, kad, atėjus laikui, tikintieji angelus teis. Hbr 1, 4–14 liudija, kad Jėzus būdamas Dievas yra daug aukštesnis už angelus.
Visa ezoterinė literatūra apie angelus, fantastiškai išplėsdama jų galias, ištrina ribą tarp angelų ir Dievo. Angelai nėra nei dieviški, nei kokie nors žemesnio rango dievai.
Teisingas atsakymas – 2]

4a. Ar angelai turi sparnus? Arba kaip atrodo angelai?
(1) Visi angelai turi sparnus
(2) Angelai neturi sparnų
(3) Kai kurie angelai pasirodo su sparnais
Kadangi angelai yra dvasinės būtybės, tai išvaizdos tiesiogine prasme jie neturi. Tačiau ją jie gali įgauti. Kadangi angelai neretai yra žinių nešėjai žmonėms, tai ir vaizduojami žmogišku pavidalu. Pradžios knygoje 18–19 rašoma, kad Abraomas, o vėliau Sodomos gyventojai sutinka angelus labai panašius į žmones. O Hbr 13, 2 sakoma, kad tas panašumas kartais gali būti toks didelis, jog neįmanoma atskirti.
Svarbus ir ypatingas daugumos angelų pasirodymo tiek Naujajame, tiek Senajame Testamentuose bruožas yra šviesumas. Dažnai angelai pasirodo ryškiai baltais drabužiais (Lk 24, 4; Apd 10, 30), apsupti šviesos (Lk 2, 9; Apd 12, 7) arba kaip ugnis (Ps 104, 4; 2 Kar 2, 11; 6, 17; Apd 7, 30). Visi tie atributai, be abejo, liudija jų buvimo vietą – pas Dievą ir priklausomybę – nuo Dievo. Dievas yra šviesa, o šviesa, kaip ir balta spalva, simbolizuoja tyrumą, šventumą, nenuodėmingumą.
Biblijoje sparnus turi ne visi angelai, tik serafai ir kerubai. Serafus aprašo tik Izaijas, sako, kad tai būtybės su šešiais sparnais (Iz 6, 2). Kerubai, Edeno sodo vartų saugotojai, minimi Pradžios knygoje 3, 24 bei Ezechielio regėjimuose, 1–10 knygos skyriuose. Jie turi sparnus, tačiau dažniausiai daugiau negu du, taip pat daug veidų ir akių. Skrendantį angelą Biblija mini vien tik Apr 14, 6. Taip pat Sandoros skrynios bei šventyklos puošyboje vaizduojami sparnuoti angelai kerubai. Sparnų paskirtis, ko gero, ne tik skraidyti, bet ir atskirti angelus nuo žmonių, pabrėžti jų buvimo vietą danguje pas Dievą.
Svarbu pastebėti, kad tokio angelo vaizdavimo, prie kurio esame įpratę (kaip "normalus" žmogus, tik su dviem sparnais), Biblijoje nėra. Sparnuoti angelai "skraido" tik danguje, o pasirodantys žmonėms niekuomet nevaizduojami su sparnais. Jie panašūs į žmones, kartais išsiskiria tik nepaprastai baltais drabužiais ir švytėjimu. Biblija nieko nekalba ir apie angeliukus kaip mažus storus vaikus su sparniukais. Bibliniai angelai visada vaizduojami suaugę, bent jau suaugusio žmogaus dydžio.
Taip pat Biblija nė karto nemini angelų, pasirodančių žemės gyvūnų pavidalu ar kalbančių per augalus, kaip tai daro populiariosios knygos apie angelus.
[Teisingas atsakymas – 3]

4b. Kokios lyties yra angelai?
(1) Belyčiai, bet gali pasirodyti žmogaus pavidalu
(2) Vyriškos
(3) Ir vyriškos, ir moteriškos
Iš esmės būdami bekūniai, angelai yra ir belyčiai, nes lytiškumas yra tiesiogiai susijęs su kūniškumu. Tačiau žemėje angelai dažniausiai pasirodo vyrų pavidalu (Pr 18; 19; Lk 24, 4), tik pranašas Zacharijas regi moteriškos lyties angelą (Zch 5, 9–11). Panašumas į Dievo vaizdavimą Biblijoje, ko gero, nėra atsitiktinis. Dievas, būdamas dvasia, irgi yra belytis. Tačiau Biblija kalba dažniausiai apie jį kaip apie vyrą, vartodama vyriškas charakteristikas. Tik keliose vietose minimi moteriški Dievo bruožai.
[Teisingas atsakymas – 1]

5. Ar žmonės gali pavirsti (pavirs) angelais?
(1) Danguje žmonės taps angelais
(2) Danguje žmonės bus panašesni į angelus negu dabar
(3) Danguje nebus jokio skirtumo tarp žmonių ir angelų
Amžinybėje pas Dievą mirties nebus. Išganytieji bus nemirtingi kaip angelai (Lk 20, 36). Be to, pagal Mk 12, 25 danguje nebus nei santuokos, nei vedybinio gyvenimo žemiškąja prasme. Negims ir vaikai. Šia prasme mes tapsime panašesni į angelus. Tačiau mes netapsime bekūnėmis dvasinėmis būtybėmis kaip angelai. 1 Kor 15 Paulius patikina, kad amžinybėje mes taip pat turėsime kūnus, nors ir pakitusius, būtent "dvasinius", negendančius, tobulus (panašius į prisikėlusio Jėzaus). Todėl labai tikėtina, kad neprarasime ir savo lytiškumo. Trumpai tariant, danguje žmonės ir išliks žmonėmis, nors ir pakitusiais. O angelai ir bus angelai.
[Teisingas atsakymas – 2]

6. Kiek yra angelų?
(1) Be galo daug
(2) Labai daug, tačiau skaičius ribotas
(3) Tiek, kiek yra žmonių
Kadangi angelai yra sukurtos būtybės, tai jų skaičius irgi yra ribotas. Kadangi jie nesidaugina, tai galima daryti prielaidą, jog Dievo sukurtas tam tikras jų skaičius yra pastovus visiems laikams. Todėl mažai tikėtina, kad jų yra tiek, kiek žmonių (žmonės juk dauginasi). Bet mes žinome, kad angelų yra labai daug (Ps 68, 18; Job 25, 3). Apr 5, 11–13 net minimi skaičiai: "miriadų miriadai ir tūkstančių tūkstančiai" arba Hbr 12, 22: "nesuskaitomi tūkstančiai". Tuo, žinoma, nenorima pasakyti, kad tik tūkstančiai, o ne milijonų milijonai ar dar daugiau. Tai tik apibūdinimas, liudijantis, kad labai daug, bet neaišku, kiek tiksliai.
[Teisingas atsakymas – 2]

7. Kas yra arkangelas?
Kuris nepriklauso prie biblinių arkangelų?
(1) Mykolas (2) Gabrielius (3) Rapolas (4) Urvelis (5) Zacharielis (6) Orelis (7) Samsielis
Plačiai įsitvirtinusi nuomonė, kad arkangelų, ypatingai galingų angelų, egzistuoja visas būrys. Katalikų tradicija mini septynis (pagal Tobito 12, 15). Tačiau Biblija tiesiai ir aiškiai mini tik vieną arkangelą – Mykolą (Jud 9: "Mykolas arkangelas"), o 1 Tes 4, 16 kalba tik apie "arkangelo balsą". Arkangelas Mykolas iš tikrųjų yra išskirtinis angelas, atliekantis ypatingas užduotis (kaip rašoma Apr 12, 7–9, kovoja su slibinu).
Taigi ar galima teigti, kad yra tik vienas arkangelas? Mykolas minimas ir Dan 10, 13, bet tik kaip "vienas iš vyriausių didžiūnų", tai reiškia, vienas iš arkangelų (nes graikiškasis priešdėlis arche-, lietuviškai verčiamas ark-, žymi ir princo ar kunigaikščio, šiuo atveju didžiūno rangą). Tai reikštų, kad be Mykolo, dar yra ir kitų "princų". Ar prie jų priklauso ir Gabrielius, kurio vardas, be Mykolo, mums irgi žinomas? Gali būti, nes jis atlieka irgi ypatingus pavedimus (Lk 1, 19). Beveik tikrai galima tvirtinti, kad prie arkangelų nepriklauso kerubai ir serafai (nors labai dažnai galvojama priešingai), nes jų pareigos kitokios. Mykolas bei kiti arkangelai skiriami veikti žemėje, o tuo tarpu serafai ir kerubai veikia danguje, pas Dievą.
Iš to galima daryti išvadą, kad angelų pasaulyje gyvuoja tam tikra tvarka, susiskirstymas pagal pareigas. Čia gerai pridera ir neretai vartojami kariniai terminai kaip "kariaunos", "galybės". Kur jau kur, o armijoje yra griežtos struktūros, įsakymai ir įsakymų vykdymas. Dievas taip pat specialioms užduotims, matyt, turi savo rinktinius angelus (1 Tim 5, 21). Kaip matome, įrodymų yra nedaug, todėl nieko plačiau pasakyti neįmanoma.
[Teisingas atsakymas – (2)3,4,5,6,7]

8. Ar egzistuoja angelai sargai?
(1) Taip. Kiekvienas žmogus turi savo angelą sargą
(2) Taip. Nors tiksliai nėra žinoma, ar kiekvienas turi ir kiek tokių angelų yra
(3) Angelai kartais atlieka sargų funkciją; daugiau tikslesnų žinių apie tai nėra
(4) Ne
Be kitų naudingų dalykų, šiandien labai populiaru turėti ir asmeninį angelą sargą. Tačiau angelo sargo samprata pagrįsta tik kai kuriose žydų ir krikščionių tradicijose. O Biblijoje tokios sąvokos nėra. Rastume tik, kad angelai kartais atlieka sargų funkciją, gina ir saugo žmones (Ps 91, 11–12, Ps 34, 8; Dan 6, 23). Be to, Biblijos tekstai leidžia manyti, kad ta apsauga teikiama tik išskirtinai tikintiesiems. O kad po angelą sargą būtų skiriama kiekvienam žmogui, geram ar blogam, tikinčiam ar netikinčiam, to Biblijoje, deja, nerasime.
Apie žmonių sąsajas su angelais užsimenama Mt 18, 10. Čia kalbama apie "jų angelus", tačiau iš šio sakinio labai sunku spręsti, kas iš tiesų turima omenyje (ar tikrai kiekvienas turi po savo angelą danguje? Ką reiškia tas "jų"? Ar tie angelai danguje sergsti žmones?). Iš konteksto galima susidaryti nuomonę, kad jei ir sergsti, tai tik tikinčiuosius. Kita Biblijos vieta angelų sargų tema minima Apd 12, 15. Po stebuklingo Petro išvadavimo iš kalėjimo, jo broliai negali patikėti, kad prie durų stovi tikrai Petras ir galvoja, kad "tai jo angelas". Gali būti, kad šitokia jų reakcija tik atspindi tuometinės žydų tradicijos mokymą apie angelus sargus.
Labai įdomią nuomonę apie angelus sargus pateikia Calvinas:
"Kad tikrai kiekvienam tikinčiajam [Calvinui neįsivaizduojama, kad ir netikintys turėtų savo angelą sargą] sergėti yra paskirta po angelą, tvirtai teigti nedrįsčiau... Bet kokiu atveju, visiškai aišku, kad kiekvienu iš mūsų rūpinasi ne vienas angelas, o visi sutartinai sergsti mūsų išganymą! Nes kalbama apie visus angelus, kai sakoma, kad jie džiaugiasi vienu atgailaujančiu nusidėjėliu labiau negu 99 teisiaisiais... Ir minimi ne vienas, o daug angelų, kai pasakojama apie mirusio Lozoriaus nunešimą į Abraomo prieglobstį (Lk 16, 22)... Bet ir neverta daug aiškintis to, ko žinojimas mums duotų mažai naudos. Nes jeigu nepakanka, kad visos dangaus kareivijų galybės sergsti mūsų išganymą, tai ką pagelbės žinia, kad ypatingu būdu esama vieno angelo saugotojo?"
Prie mūsų budi ir mus sergsti pats Dievas. Žinoma, atskirais atvejais jis tai gali atlikti ir per angelus. Tačiau nėra jokio pagrindo tikėtis kasdienės jų pagalbos. Be to, kaip ir Calvinas teigia, atrodo, kad jie visų pirma rūpinasi mūsų išganymu, kad tikriausiai daug aktyviau kovoja neregimas dvasines kovas.
[Teisingas atsakymas – 3(2)]

9. Ar galima kreiptis į angelus?
(1) Taip. Į angelus galima kreiptis malda
(2) Ne, nes ryšį su mumis mezga (jei išvis tai daro) tik angelai
(3) Angelų negalima garbinti, bet galima prašyti jų pagalbos
Šiuolaikinėje ezoterinėje literatūroje aprašyta daugybė būdų, kaip kreiptis į angelus. Biblija šiuo atžvilgiu kalba priešingai – nė vienoje vietoje neminima, kad į angelus pirma kreiptųsi žmonės. Visi ryšiai užmezgami angelų. Jie ateina pas žmones ir į juos kreipiasi. Nė vienas biblinis personažas neprašo angelų pagalbos. Pagalbą, patarimus angelai teikia be jokio prašymo. Net Dievo neprašoma, kad teiktų pagalbą per angelus (nors taip prašyti neuždrausta).
Jau Išėjimo 20, 4–5 minimi garbinimo ribojimai neleidžia aukštinti nieko, kas sukurta, netgi to, "kas yra aukštai danguje", taigi ir angelų. Apr 19, 10 pats angelas draudžia jį garbinti, o Kol 2, 18 dėl to perspėja apaštalas Paulius.
Kadangi angelai yra tarpinės būtybės tarp Dievo ir žmogaus, tai žmonės linksta laikyti juos savotiškais tarpininkais. Kad jie tikrai yra tarpininkai, liudija Job 33, 23, o Gal 3, 19 Paulius patvirtina angelų tarpininkavimą perduodant Izraelio tautai Įstatymą. Pastarasis liudijimas sutampa su žydų tradicija, bet nepaneigia galimybės ir būtinumo kreiptis į Dievą tiesiogiai, be jokių tarpininkų. Taigi angelai daug padirbėję, bet tik kaip Dievo pasiuntiniai, tik kaip savotiški "One Way" žinianešiai. Daug kam ir daug ką atnešę, bet tik ne išganymą! Mūsų išganymas yra vien Jėzaus reikalas. Malonės, išganymo nešėjas ir tarpininkas tarp Dievo ir žmogaus – tik Jėzus Kristus (Hbr; 1 Tim 2, 5).
[Teisingas atsakymas – 2]

10. Kaip žmonės reaguoja į angelų pasirodymą?
(1) Angelų pasirodymas visuomet pakelia nuotaiką
(2) Angelų pasirodymas kartais išgąsdina
Senajame Testamente minima daug susitikimų su aukštesnėmis būtybėmis, tik ne visuomet aišku, kas jos – pats Dievas, Jėzus prieš inkarnaciją, paprastas angelas ar Dievo angelas (Pr 18; 32). Naujajame Testamente daug aiškiau. Jau minėjau, kad pasirodę angelai ne visuomet atpažįstami (Hbr 13, 2), tuomet ir nėra jokios reakcijos. Bet ir yra, kur aiškiai identifikuojami kaip angelai – tai Jėzaus gimimo ir prisikėlimo istorijos. Piemenys, Marija, sargybiniai išsigąsta pamatę pasirodžiusį angelą. Jie drąsinami, raginami nebijoti (Lk 1, 12–13; 28–29; 2, 9; Mt 28, 4). Išgąstis, žinoma, visiškai normali reakcija, nes regimas nežemiškų būtybių pasirodymas šiame pasaulyje nėra kasdienis dalykas, todėl ir baugina. Kai angelas Petrą išvaduoja iš kalėjimo (Apd 12), šis negali patikėti savo akimis, "tarėsi matąs regėjimą". O Danielius net nualpsta (Dan 8, 18), mirtinai išblykšta ir tampa visiškai bejėgis (10, 8).
Taigi į angelų pasirodymą žmonės reaguoja nevienodai, nes ir pats pasirodymas kaskart būna vis kitoks. Tačiau tendencija labiau neigiama: išgąstis, baimė, bejėgystė, skepsis, abejonė.
[Teisingas atsakymas – 2]

11. Ar visi angelų pasirodymai iš Dievo?
(1) Taip (2) Ne
Ne visi nežemiški dalykai yra iš Dievo. Daug galių turi ir šėtonas su savo demonais (Ef 6, 12), todėl kartais žmones suklaidina, pats apsimesdamas "šviesos angelu", o jo tarnai "teisumo tarnais" (2 Kor 11, 14–15). Gal 1, 8 ir 1 Jn 4, 2–4 perspėja ir ragina visus nepažįstamus dalykus patikrinti: žiūrėti, ar pripažįstamas Jėzus; ar skelbiamas dalykas neprieštarauja Biblijai.
Kad tai ne vien sausa teorija, rodo nekrikščioniškų religijų bei sektų pavyzdžiai. Mahometas teigė koraną gavęs iš angelo (Gabrieliaus). Josephas Smithas, mormonų judėjimo įkūrėjas, savo autoritetu laikė angelą Moronį. Tarkime, šiedu vyrai ne haliucinacijose, o tikrai bendravo su minėtaisiais angelais. Tuomet tie angelai niekaip negalėjo būti iš Dievo.
[Teisingas atsakymas – 2]

12. Kokios angelų pareigos?
Pažymėti nepriklausančias
(1) Teikti Dievo informaciją žmonėms
(2) Perduoti žmonių maldas Dievui
(3) Suteikti mums išminties ir meilės
(4) Mus saugoti
(5) Padėti mums įgyvendinti savo planus
(6) Šlovinti Dievą
(7) Stiprinti mus
(8) Pakeisti mūsų blogas mintis į geras
(9) Vykdyti Dievo teismus
(10) Kovoti
(11) Prižiūrėti/stebėti krikščionis
Visų pirma angelai tarnauja Dievui ir paklusniai vykdo jo pavedimus. Dažnai jie patarnauja ir mums, bet ne tam, kad patenkintų mūsų norus ir išpildytų svajones, o tam, kad sustiprintų tikėjimo kovoje. Jie netarpininkauja nei mums meldžiantis, nei kontroliuoja mumyse jokių ypatingų parapsichologinių procesų. Neretai angelai yra Dievo teismo vykdytojai – tai dimensija, kurios ezoterinėse knygose apie angelus nė su žiburiu nerasi. Todėl šiuo atveju senieji angelų pavaizdavimai su kardu rankoje visiškai pagrįsti. Štai septynių punktų angelų pareigų sąrašas:
• Informacija. Angelai perteikia žmonėms informaciją, pavedimus, įsakymus. Ts 6,12f; 13,3; Lk 1,26f; Apd 7,38; 27,23f; Gal 3,19.
• Dievo šlovinimas. Kaip ir visos kūrinijos, angelų pareiga šlovinti Dievą. Gali būti, kad kai kurie angelai tai daro ypatingu būdu. Apr 5,11; 7,11; Hbr 1,6; Is 6,3; Ps 148,2.
• Kova. Senajame Testamente angelai dažniausiai kovoja už Izraelio tautą. Apie 250 kartų Dievas paminimas kaip dangiškųjų kariuomenių Viešpats (Jahve Zebaoth). O Naujajame Testamente labiau kalbama apie kovą neregimajame pasaulyje. Joz 5,13f; 2 Kar 19,35; Apr 12,7; Ef 6,11–12 (nors čia tiesiogiai apie angelus nekalbama, tačiau yra pagrindo manyti, kad jie su mumis tą kovą irgi kovoja).
• Teismas. Minima atvejų, kai angelai vykdo Dievo teismus: Apd 12,23; Ps 78,49; 1 Met 21,12; 2 Sam 24,16–17; Mt 13,39.49; Apr 8f; Jok 5,1–4 (Galybių Viešpaties, angelų kariuomenių Viešpaties minėjimas leidžia manyti, kad karalysčių teismus vykdys angelai).
• Pastiprinimas. Angelai tarnauja žmonėms pastiprinimu. Jėzus silpnumo momentais irgi buvo stiprinamas angelų. Mt 4,11; Lk 22,43; 1 Kar 19,5–8; Hbr 1,14.
• Apsauga. Angelai saugoja, gina nuo pavojų, veda ir vadovauja.. Iš 14,19; Dan 6,23; Ps 34,8; 91,11.12; Iš 23,20; Mt 1.
• Stebėjimas. Angelai mus stebi ir prižiūri, prireikus įsikiša. Jie žavisi krikščionių bendruomene ir džiaugiasi, kai kas nors įtiki ir bendruomenė pasipildo nauju nariu. Ef 3,10; 1 Kor 4,9; Lk 12,8–9; 15,7.10.
[Teisingas atsakymas – 2, 3, 5, 8]

13. Kaip angelai susiję su Jėzaus gyvenimu?
Pažymėti netinkamus
(1) Pranešė Juozapui apie Jėzaus gimimą
(2) Pranešė Rytų išminčiams apie Jėzaus gimimą
(3) Ragino Mariją bėgti į Egiptą
(4) Palaikė Jėzų Getsemanėje
(5) Palaikė Jėzų nukryžiavimo metu
(6) Pasirodė mokiniams prie Jėzaus kapo
(7) Pasirodė mokiniams Jėzaus žengimo į dangų metu
(8) Bus su Jėzumi jo antrojo atėjimo metu
Naujajame Testamente dauguma angelų pasirodymų susiję su Jėzumi. Angelai svarbų vaidmenį vaidina Jėzui gimstant (praneša apie gimimą Juozapui – Mt 1, 20; praneša apie gimimą Marijai – Lk 1, 28 ir toliau; praneša apie gimimą piemenims – Lk 2, 9 ir toliau; ragina Juozapą bėgti į Egiptą – Mt 2, 13; liepia Juozapui grįžti iš Egipto – Mt 2, 19). Sunkiais Jėzaus gyvenimo momentais angelai jį palaikė, stiprino ir drąsino (gundymas – Mt 4, 11; Getsemanė – Lk 22, 43). Tačiau to nebuvo nukryžiavimo metu – tuomet Jėzus buvo visiškai Dievo paliktas! Angelai vėl pasirodo prisikėlimo metu, bet būtent moterims (Jn 20, 12). Taip pat gali būti, kad į dangų Jėzus buvo paimtas irgi angelų. Apie tai galima spėti ir iš angelų bei mokinių pokalbio žengimo į dangų metu arba iškart po jo (Apd 1, 10–11). Būsimojo Jėzaus atėjimo metu jį vėl lydės angelai (Mt 16, 27).
[Teisingas atsakymas – 2, 3, 5, 6]

14. Kodėl Dievas panaudoja angelus?
(1) Dievas vienas nepajėgtų su viskuo susitvarkyti
(2) Dėl žmonių ir mūsų silpnumo
(3) Šiaip sau
Dievui nebuvo būtinybės sukurti angelus. Jis gali veikti bei su viskuo susitvarkyti ir vienas. Dažniausiai jis taip ir daro. Veikia vienas savo valia ir per savo žodį. Anot Calvino, Dievas angelus panaudoja ne dėl savęs, o dėl žmonių: dėl mūsų silpnumo ir mūsų paguodai. Šiaip turėtų pakakti Dievo pažado mus saugoti ir ginti, tačiau:
"Matydami aplinkui šitiek pavojų, sunkumų, priešų ir būdami silpni bei netvirti, mes labai lengvai galime pasiduoti baimei ir net nusivylimui... Todėl jis pažada mumis rūpintis ne vienas, o kartu su nesuskaičiuojamomis galybėmis kariuomenių, kurioms pavesta prižiūrėti ir saugoti mūsų išganymą, kad nepaliestų jokia nelaimė, kol esame jo apsaugoje". (Prie to Calvinas dar prideda pavyzdį apie Eliziejaus tarno padrąsinimą iš 2 Kar 6, 17).
[Teisingas atsakymas – 2]

15. Ar protinga tikėti, kad angelai egzistuoja?
(1) Taip (2) Nežinau (3) Ne
Jėzus aiškiai sakė, kad angelai iš tikrųjų egzistuoja. Nors jau jo laikais tai nebuvo savaime suprantama. Pavyzdžiui, sadukiejai atmetė tai. Be to, Naujojo Testamento pasakojimai apie angelų pasirodymus yra gana įtikinami, realistiški, be pagražinimų, dalykiški, nenutyli net žmonių reakcijos (Petro skepsis Apd 12). Tai rodo, kad ta informacija yra tikri liudytojų patvirtinimai.
Pagrindo tikėti angelų egzistavimu yra tikrai pakankamai. Štai filosofas Peteris S. Williamsas pateikia 9 punktus:
- dauguma žmonių tiki angelų buvimu
- dauguma filosofų tiki angelų buvimu
- egzistuoja daug paranormalių fenomenų, kuriuos galima paaiškinti tik tikint demonų (blogųjų angelų) buvimu
- egzistuoja nemažai patikimų liudytojų (tarp jų psichologų ir psichiatrų) istorinių bei šiuolaikinių pasakojimų, patvirtinančių angelų ir demonų buvimą
- Biblija moko, kad angelai ir demonai egzistuoja
- Jėzus moko, kad angelai ir demonai egzistuoja
- krikščionių tradicija moko, kad angelai ir demonai egzistuoja
- hipotezė, jod egzistuoja demonai, duoda dalinį atsakymą į klausimą apie Dievo ir blogio nepaneigiamo buvimo vienu metu galimybę
- manyti, jog kūrinijos piramidėje egzistuoja ir angelai, yra gana prasminga. Antraip tarp Dievo ir žmogaus žiojėtų savotiška "neestetiška" skylė (Dievas – bekūnė dvasinė dūtybė, nesukurtas, asmuo; žmogus – kūnas su siela, sukurtas, asmuo; angelas – bekūnė dvasinė būtybė, asmuo, bet sukurtas).
[Teisingas atsakymas – 1]

16. Ko iš angelų galima pasimokyti?
Pažymėti netinkamus
(1) Savitvardos (2) Paklusnumo (3) Paslaugumo (4) Kantrybės (5) Ištikimybės (6) Dievo šlovinimo (7) Tikėjimo (8) Džiaugsmingumo (9) Nuolankumo
Nepaisydami to, kad angelai žymiai skiriasi nuo mūsų, visgi mes galime iš jų daug ko pasimokyti. Kad ir Dievo šlovinimo, kaip aprašyta psalmėje 103, 20 ir toliau. Ir paklusnumo, kuris pabrėžiamas toje pačioje psalmėje. Beveik visuomet angelai vaizduojami aktyvūs, tarnaujantys, atliekantys kokį nors pavedimą. Angelai yra tarnai tikrąja žodžio prasme. Tarnaudami ir Dievui, ir mums (Hbr 1, 14), jie duoda gerą visiško atsidavimo pavyzdį. Iš angelų galime pasimokyti ir ištikimybės. Ps 89, 8 jie tiesiog vadinami "tavo [Dievo] ištikimieji" (Jurėno vert.). Galų gale šiame kontekste yra ir puiki proga savęs kritiškai paklausti: ar mes irgi taip džiaugiamės nauju atsivertusiuoju, kaip angelai (Lk 15, 7.10)?
Bet kadangi angelai nėra žmonės, tai kai kuriose srityse negali duoti jokio pavyzdžio. Jie nemirtingi, gyvena už laiko ribų, todėl mes negalėtume iš jų pasimokyti, pavyzdžiui, kantrybės tiesiogine prasme. Jie taip pat nežino, ką reiškia kūno pagundos, todėl nepasimokytume iš jų ir susivaldymo. Nors kartais jie pavadinami šventaisiais, tačiau niekada tikinčiaisiais. Angelams nereikia gyventi tikėjimu, nes jie jau gyvena regėjimu (2 Kor 5, 7).
[Teisingas atsakymas – 1, 4, 7]

17. Kodėl reikia domėtis angelais?
Čia būtų galima išvardyti daugybę priežasčių. Bet aš norėčiau akcentuoti tik vieną. Angelai mums primena, kad egzistuojantis antgamtinis pasaulis yra ne kažkur tolybėse, o gana arti – galbūt angelo pavidalu kartais visai greta mūsų, tik mes to nematom. Angelai padeda mums suprasti nežemiškus dalykus. Smulkiau apie tai krikščionių mąstytojas Francis A. Schaefferis kalba:
"Tikras, bibline prasme tikintis krikščionis realiai gyvena antgamtiškame pasaulyje. Nesakau, kad tik šitaip gyvenantis bus išgelbėtas ir pateks į dangų. Laimei, taip nėra. Nes tuomet niekas į dangų nepatektų, nes nė vienas nuosekliai šitaip negyvena. Bet aš noriu pasakyti, kad tikras, bibline prasme tikintis krikščionis iš dalies taip gyvena arba turėtų gyventi. Tikėti bibline prasme reiškia ne vien tikėti teisingais dalykais, bet ir gyventi antgamtiškame pasaulyje. Ką tai reiškia? Pagal Bibliją tikrovė susideda iš dviejų pusių – iš matomo, natūralaus pasaulio ir iš nematomo, antgamtiško. Vartojant sąvoką "antgamtiškas", reikia atkreipti dėmesį į kai kuriuos dalykus: visatoje antgamtiškumas bibline prasme nėra nepaprastesnis negu žemiškumas, kurį mes vadiname natūraliu. Vienintelė antgamtiškumo vadinimo nenatūraliu priežastis yra, kad jo negalime suvokti juslėmis. Tai ir viskas. Bibliniu, žydų–krikščionių požiūriu tikrovė turi dvi puses lygiai taip kaip apelsinas. Nesakysi laikąs visą apelsiną, jei teturi tik pusę. Tik tikrovės viena pusė matoma, o kita ne... Turime suprasti, kad nepakanka vien pripažinti, jog pasaulis susideda iš dviejų dalių. Krikščioniškas gyvenimas yra gyvenimas abiejose pusėse, tiek žemiškoje, tiek ir antgamtiškoje. Bet aš bijau, kad šiandienos krikščioniui visiškai įmanoma tiek pasiduoti 20 amžiaus mąstymui, kad gyventų taip, tarsi antgamtiškasis pasaulis visai neegzistuotų. Manau, kad iš tikrųjų visi mes daugiau mažiau šitaip ir darome. Bet antgamtiškumą liečiame ne tik įtikėdami, mirdami arba paliesime sugrįžus Jėzui. Tarsi ligtol būtų tik žemiškasis pasaulis. Nieko nėra toliau nuo biblinės nuostatos negu šitokia mintis...
Biblija pabrėžia, kad antgamtiškumas nėra toli, o čia pat, ranka pasiekiamas. Antgamtiškumas nėra nei vakarykštis, nei rytdienos dalykas. Antgamtiškumas yra dabartis, šiandiena. Šis požiūris aptinkamas ir Senajame Testamente. "Ir Jokūbas tęsė savo kelionę. Jį pasitiko Dievo angelai. Juos pamatęs, Jokūbas tarė: ‚Tai Dievo stovykla!' Užtat jis visą tą vietą pavadino Mahanaimais" (Pr 32, 2–3). Mahanaimai hebrajų kalboje reiškia ‚dvi stovyklos'. Taigi šiuo atveju abi stovyklos visiškai realios. Nė viena kuri nors nėra fikcija arba Jokūbo fantazijos vaisius. Tai buvo dvi lygiavertės stovyklos: viena Jokūbo šeimos ir kaimenės, o kita angelų, bet lygiai tokia pat reali ir apčiuopiama. O, žinoma, klasikinis tekstas yra 2 Kar 6, 16–17 (Eliziejus meldžiasi, kad Dievas atmerktų jo tarnui akis, kad ir šis pamatytų angelų kariuomenes)... Įdomu tai, kad Eliziejus meldžiasi ne dėl to, ko nėra. Angelai jau buvo susirinkę! Tai, kas antgamtiška, jau buvo visai arti. Čia pat, "aplink Eliziejų". Tarnui reikėjo tik akis atmerkti, kad tai pamatytų...
Bet kai kovos vyksta neregimajame pasaulyje, argi mes ką nors galime padaryti? Ką turime su tuo bendro? 1Kor 4, 9 Paulius rašo: "Man atrodo, kad Dievas mums, apaštalams, paskyrė paskučiausią vietą, tarsi pasmerktiesiems myriop. Mes pasidarėme reginys pasauliui, angelams ir žmonėms". Iš natūralizmo perspektyvos šis Pauliaus teiginys nuskamba labai aštriai... Sakydamas "reginys", Paulius, matyt, omenyje turi teatrą. Mes stovime ant scenos ir esame stebimi. Iš jo minties galime spręsti, kad antgamtiškasis pasaulis nėra kažkur atskirai, toli, ir kad mes nesame nereikšmingi. Neregimasis pasaulis mus stebi, stebi tarsi pro poliarizuotus stiklus... "Aš maldaute maldauju tave Dievo, Kristaus Jėzaus ir išrinktųjų angelų akivaizdoje..." (1 Tim 5, 21). Stebi Dievas. Bet ne vien jis, stebi ir angelai. Ir tai liečia tiek Timotiejų, tiek ir mus visus. Ta pati mintis tinka ir Jobo knygai. Jobas nežinojo, kad visos negandos metu jis buvo stebimas. Bet tuo pat metu, nieko nežinodamas ir nieko nesuprasdamas, jis dalyvavo ir dangiškose varžybose. Vyksta ne tik stebėjimas, bet ir veiksmo bei atoveiksmio reakcija tarp regimo ir neregimojo pasaulio. Jėzus irgi yra sakęs, kad dėl kiekvieno atgailaujančio nusidėjėlio angelai danguje džiaugiasi (Lk 15, 7.10). Dvidešimto amžiaus kalba tai vadinama veiksmo ir atoveiksmio reakcija. Veiksmas vyksta žemėje, o atoveiksmis – neregimajame pasaulyje“.

Holger Lahayne, „True Spirituality“, 1971; Bernardinai.lt, 2006