APAŠTALAs JOKŪBAS

Jokūbas dar vadinamas Jokūbu vyresniuoju. Zebediejaus ir Salomės sūnus, šv. Jono Evangelisto brolis, kilęs iš Galilėjos. Jis buvo pašauktas Kristaus, kai su broliu taisė tinklus prie Genezareto ežero. Jie paliko tėvą, žvejybos įrankius ir pasekė Jėzumi. Apaštalų sąrašuose Jokūbas užima trečią vietą (po Petro ir Andriaus). Jis drauge su Petru ir Jonu buvo tarp mėgstamiausių Kristaus mokinių: dalyvavo Jairo dukters prikėlime, Jėzaus agonijoje Alyvų kalne.
Dėl savo staigaus būdo jis ir brolis Jonas Kristaus buvo vadinami „griausmo sūnumis“. Jokūbas buvo nužudytas Erodo Agripos II apie 42 m.
Pagal legendą, kurią paskelbė Izidorius Sevilietis, Jokūbas skelbė Evangeliją Ispanijoje. Tariamoje jo kapo vietoje karalius Alfonsas II 829 m. pastatė bažnyčią ir vienuolyną, apie kuriuos išaugo Santjago di Kompostela miestelis. Jis (po Romos ir Jeruzalės) viduramžiais buvo gausiausiai maldininkų lankoma vietovė. Jokūbas yra Ispanijos globėjas.
Mene vaizduojamas dažniausiai kaip piligrimas: su skrybėle, krepšiu, ilga lazda, buteliu ir piligrimų kriaukle.

Bernardinai.lt, 2008