Vis labiau Lietuvoje populiarėja Helovinas (angl. Halloween, sutrumpėjęs iš sen. anglų (All) Hallow Eve – Visų šventųjų išvakarės). Kaip tu žiūri į šį vis labiau plintantį reiškinį?
Normaliai žiūrėti į šį reiškinį negaliu, kadangi gyvenime jokių helovinų nešvenčiau. Esu ne tos kartos žmogus. Manau, kad dažniausiai Heloviną „švenčia“ mokiniai, paaugliai. Mano laikais būdavo kitokios nesąmoningos šventės – Rudenėlio šventė, pionierių konkursai, Spalio šventės. Yra tam tikra rūšis švenčių, atvežamų iš užsienio – tam, kad sudrumstų protą. Nesu patyręs nei šitos, kaip galima pavadinti šventės smagumo, nei nesmagumo, nei to jausmo, kurį ji sukelia žmogui.

Ar tau neatrodo, kad Helovinas šiek tiek primena Užgavėnes, kur svarbus akcentas – persirengėliai, eitynės, kaukės?
Panašu nebent tai, kad Užgavėnės irgi švenčiamos išvakarėse – Gavėnios išvakarėse. Prieš tą vidinio susikaupimo metą jos ir skirtos išsišėlti prieš Gavėnią. Tačiau nežinau, ar tas šventes galima apskritai sulyginti. Užgavėnės mums yra įaugusi į kraują lietuviška šventė, kurią, nori to ar nenori, vis tiek atsineši su savo tautybe, su savo gyvenimu šitoje kultūroje, ir ta simbolika yra tau artima. Kartais gal visa tai darai ir ne visai suprasdamas, kodėl gi čia vaikštai su kaukėm, kam tą Morę degini, kam tas laužas. Švenčia ir katalikai Užgavėnės, tai ir katalikų šventė. O tas Helovinas mums yra iš esmės svetimybė, kokioje nors pasaulio vietoje gal žmogui kai ką ir reiškianti. Galbūt tai – tam tikrų baimių, vaiduoklių nugalėjimas. O mums tai svetima, nežinau – gal tai pamėgdžiojimas - prisižiūri jaunimas filmų, siaubiakų apie helovinus ir išeina į gatves..

Atrodo, kad kaip tik tuo metu  žmonės turėtų susikaupti prieš Visų šventųjų dieną, prieš Vėlines, kai einama aplankyti savo mirusiųjų, o dabar išeina lyg ir priešingai. O ką pats veiki Visų šventųjų išvakarėse?
Nieko ypatingo. Nueinu į kapines, uždegu žvakę. Tradiciniai dalykai. Per Vėlines - taip pat. Vėlinės su Visų šventųjų  švente yra be galo susijusios, todėl jos ir minimos šalia. Negalima jų supriešinti, sakyti, kad tik per Vėlines galima į kapines eiti, o per Visus šventuosius - tai jau ne. Kaip tik čia labai gražiai pasirodo, kad mūsų mirusieji, kuriuos prisimename ir už kuriuos meldžiamės per Vėlines, jie yra ir Visų šventųjų būryje, kurių ir šventę minime. Tik tiek, kad Visų šventųjų vardai yra surašyti litanijoje, o mūsų mirusiųjų vardų ten nėra išvardyta.

Kaip manai, kaip krikščionys turėtų reaguoti į visą tą Helovino šventimą? Galbūt apskritai nereaguoti ar bandyti žmones „į protą“ atvesti?
Aš manau, kad geriau reikia laikytis savo tradicinių švenčių, tradicinės kultūros, nepersiimti visokiais abejotinais dalykais iš užsienio. Vienintelis teigiamas dalykas, kurį aš čia matau, tai yra Helovino „sukomercinimas“. Tikiuosi, kad komercija greitu laiku pakirs jo šaknis, ir ta ‚šventė‘ apkars, kaip ir daugelis kitų pseudošvenčių, kurias komercija po truputį nužudo. Helovino atveju tas „sukomercinimas“ - maximos, naktiniai klubai ir visa ta televizijos pompastika labai teisinga. Tik gaila, kad ir mūsų šventes tai žudo bei darko.

Sakei, kad, tavo nuomone, kad labiausiai į Heloviną įsitraukia jaunimas. Bet jie nori pabūti kartu, išsišėlt, pasilinksmint. Ką jiems patartum, pasiūlytum?
Šėlti galima bet kada. Ir per šventę, ir be jos. Tik per šventę proga didesnė būna, labiau viskas organizuota.
Drausti tikrai nesiūlau. Labai smagu, kai kas nors ką nors draudžia - kaip tik priešingai norisi daryti. Labai gaila, kad yra dauguma bažnytinių švenčių, kurios turėtų būti švenčiamos šiokiadienį, yra perkeltos į savaitgalį, į sekmadienį. Kaip antai – Devintinės. Anksčiau ši šventė būdavo švenčiama ketvirtadienį - kaip būdavo smagu bėgti iš pamokų, iš mokyklos - į bažnyčią, į Mišias. Tiesiog pasijusdavai tarsi tikėjimo kankinys – tai suteikia tokio žavesio... Kai viskas gražu, legalu, leidžiama, tai visai ir nebeįdomu tampa. Tai ir dėl Helovino, manau, taip pat - jei visi pradės drausti, bambėti, ypač jei Bažnyčia sakys, kad tai labai blogai, kad nedera, tai jaunimui bus smagu švęsti. O čia yra nykuma, ir tiek.

Br. Paulius Zovė OFM; kalbino D.Žemaitytė; Bernardinai.lt, 2005