Nuo
seno šią dieną lietuviai švęsdavo pirmąją žiemos šventę,
burdavo
ir pradėdavo laukti Saulės sugrįžtuvių. Ši naktis buvo
laikoma ypatinga, pranašiška. Tikėta, kad merginos šią
dieną gali susapnuoti savo būsimą vyrą. Saulės lauktuvės
pilnos paslaptingumo ir magijos. Tikima, kad tuo metu
visur bastosi dvasios, galinčios ir pakenkti žmogui.
Norint joms įtikti nepilamos pagalvės (varnos žąsiukus
išnešios), nevijami
botagai (avys kvaituliu suksis), nekerpamos avys (vilnos
bus netikusios, šiurkščios). Per lauktuves nevalia
smarkiai linksmintis, privalu pasninkauti. Šią dieną
atsiskaitydavo su piemenimis, atlikdavo apeigas,
turinčias nulemti ateinančių metų derlių, burdavo
norėdami sužinoti, kas laukia kitais metais.
Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su
šv. Andriejaus varduvėmis, tačiau senoviniai lietuvių
burtai šios šventės metu dar ilgai išliko.
Lietuvių liaudies buityje ši paskutinioji lapkričio
diena nuo seno daugiausia susijusi su jaunimo, ypač
merginų, vedybinės laimės spėjimais, analogiškais
Kūčių-Kalėdų ir Naujųjų metų išvakarių būrimams. Kai
kurie jų yra bendri su kitų Europos tautų tikėjimais.
Kadangi nuo šv. Andriejaus prasideda prieškalėdinis
susilaikymo arba advento laikotarpis, tad ir
Andriejaus diena tapo lyg slenksčiu į naują metų
laikotarpį, o vedybiniai būrimai kaip tik ir siejasi su
pradžia, virsmu.
Iš XIX a. Mažosios Lietuvos lietuvininkų papročių: Endrėjinės
vakarą merginos ir vaikinai nueina tylomis į sodą,
nusilaužia vyšnios šakelę ir pamerkia vandens stiklinėje
šiltame kambaryje. Jeigu ji tarp Kalėdų ir Trijų karalių
sužaliuos ir pražydės, tai tais metais prireiks marčios
vainiko. Šį paprotį buvus visoje Lietuvoje paliudija
vėlesni tautosakos šaltiniai. Tik kai kur šakelę
mirkydavo tamsioje patalpoje, kitur pastatydavo ant
palangės. Linkmeniškiai manė, kad šakelė būtinai turi
būti iš svetimo sodo pasivogta. Būrimas buvo tarsi dar
labiau sustiprinamas vogto daikto magijos principu.
Daug reikšmės buvo skiriama šv. Andriejaus nakties
sapnams. Tačiau, kad norimą dalyką susapnuotum, reikėjo
tinkamai pasirengti. Pavyzdžiui, ištisą dieną
išpasninkavusi mergina, prieš atsiguldama, suvalgo
iškart 1-3 nemirkytas silkes ar gerai užsūdytos, dar su
apyniais sumaišytos avižinių miltų tešlos bandelę (kai
kur - 9 dienas keptą!), paskui atsigula prie slenksčio,
sukalbėjusi 9 poterius ir rožančių. Tada būtinai
susapnuos, kad mylimas vaikinas atneša vandens
atsigerti. Už to ir ištekėsianti. Jeigu sapne pamatys
pro langą kišamą lopšį, vadinasi, mergaudama pavainikio
kūdikio susilauks. Kai kurios prie lovos pasidėdavo
vandens stiklinę, kad prisisapnuotasis turėtų ką paduoti
gerti. Arba pasikišdavo po lova balanėle uždengtą dubenį
su vandeniu. Tada manė susapnuosiančios tą, kuris per
lieptelį perves. Varėniškės burdavo, pasiėmusios
rankšluostį, puodelį su vandeniu ir porą veidrodžių
žiūri veidrodin, atgalia ranka prausiasi ir kalba:
Dievuli, kad aš pamatytau savo berną. Tad ir pamato jį
už nugaros pastatytame veidrodyje. Šiaulių apylinkių
merginos po lova pasistatydavo geldą su vandeniu,
įmetusios plaukioti rūtų vainikėlį. Kas sapne ateis
vainiko paimti, tas ir bus likimo skirtasis.
Nemaža būrimų siejama su aguonomis ir kanapėmis.
Pavyzdžiui, šv. Andriejaus naktį, prieš eidama miegoti,
mergina atgalia ranka (būrimui tai būtina sąlyga!)
aplink savo lovą pabarsto kanapių kalbėdama: Šventas
Andriejau, kanapes sėju. Kas nori mane imti, tegu ateina
kanapių rauti. Arba per patį šventės vidurnaktį pasėja
kanapių nuo savo lovos iki šulinio, vis taip prašydama
šventą Andriejų, kad būsimąjį vyrą parodytų. Kitos dar
kanapių triskart atgalia ranka aplink šulinį apibarsto
ir žiupsnį šulinin įberia. Tada klausosi, bene muziką
išgirs. Jeigu išgirs kitais metais ištekės.
Įdomu tai, kad buriant daugiausia naudotos kanapės.
Kanapė tai vyriškas augalas, priešingai linams
moteriškam. Linus rovė tik moterys, o kanapes vyrai.
Iš jų vijo virves, pančius, vadeles, botagus. Tai
daugiausia vyrų naudoti reikmenys. Būrimuose veiksmas
atliekamas ne tik neįprastu būdu atgalia ranka, bet
ir išsirengus nuogai. Nuogumas betarpiškas
susilietimas su gamta yra burtų išsipildymo sąlyga.
Tą vakarą vaikinai ir merginos svaidydavo sau per galvą
kurpę. Į kur ji nosimi atsisuks, į tą pusę teks nueiti į
marčias ar žentus.
Būrimams, kadangi jie susiję su rizika (laimė ar
mirtis), viena iš sąlygų būti vienam, su niekuo
nesikalbėti, neišsigąsti. Keleto asmenų grupinis būrimas
jau rodo jo pramoginį pobūdį.
day.lt, etno.lt