JonO
KRIKŠTYTOJO ŽINIA
L. Michael White, Teksaso Religinių studijų
universiteto profesorius:
Kas buvo Jonas Krikštytojas?
Mūsų žinios apie Jono Krikštytojo asmenį yra gana ribotos.
Evangelijoje yra tik nuorodų, kur Jonas Krikštytojas stovi
šalia Jėzaus. Tiesa, informacijos apie jį galime aptikti žydų
istoriko Juozapo Flavijaus, rašiusio I a. pabaigoje, raštuose.
Tikėtina, jog Jonas Krikštytojas tuo metu buvo labai svarbus
asmuo. Iš Juozapo aprašymo atrodo, kad jis buvo pagarsėjęs
keistuolis. Tačiau jis buvo ir pranašas, kvietęs pasikeisti.
Dažnai manoma, jog Jonas Krikštytojas buvo pasitraukęs į
dykumą ir dėvėjo neįprastus drabužius, buvo asketas. Bet ar iš
tiesų jis kritikavo visuomenę, žemiškus reikalus, taip
kviesdamas permainoms religiniame gyvenime? Manau, kad apie
Joną Krikštytoją visų pirma mes turime galvoti kaip tą, kuris
kvietė grįžti prie nuoširdaus žydų pamaldumo ir sekti
Viešpatį, eiti Viešpaties keliu... būti tyram ir teisiam
Viešpaties akyse.
Kodėl
jis krikštijo žmones, kas buvo Krikštas?
Jonas Krikštytojas yra garsus tuo, kad krikštijo žmones,
tačiau taip elgėsi ir daugybė kitų. Mes žinome apie kitas tuo
metu gyvavusias grupes, bendruomenes - sadukiejų, fariziejų ir
esėjų. Tai nežymios mažos grupelės, kurių vardai iki šių dienų
nelabai išlikę. Jos praktikavo ritualinį apsiplovimą, kaip
apsivalymo aktą. Taip pat iš Negyvosios jūros ritinių
rankraščių žinome, jog ir Kumrano bendruomenės žmonės
praktikavo apsiplovimo ritualus kaip apsivalymo aktą, kad vėl
taptų tyri, skaistūs Dievo akyse. Taigi atrodo, kad Krikšto ar
apsiplovimo idėja, kaip apsivalymo veiksmo tradicija, ateina
iš pačios šventyklos.
Tuo metu, laukiant Jėzaus atėjimo, tyrumas buvo kaip religinio
gyvenimo idealas - kiekvienas turi būti švarus, apvalytas
prieš įeidamas į šventyklą aukoti auką ar melstis Dievui.
Taigi tyrumas, švarumas buvo vienas iš šventyklos reikalavimų,
ir kunigai prižiūrėjo, kad to būtų skrupulingai laikomasi. Kai
kuriais atvejais atrodo, kad šios švaros taisyklės buvo
nustatytos kaip tam tikra praktika, kurią galėtume pavadinti
asmeniniu pamaldumu, gyvavusiu tarp kai kurių žydų grupių
(pvz., tai buvo būdinga esėjų grupei). Tai atspindėta ir Jono
Krikštytojo istorijoje, kur praktikuojamas Krikštas. Jonas
kviečia Krikštui, kaip ženklui naujai pasišvęsti ir apsivalyti
savo gyvenimą prieš Dievą tradiciniu žydišku būdu.
John Dominic Crossan, DePaulo universiteto
religinių studijų profesorius:
Jėzus ir Jonas Krikštytojas
Tai, kad Jėzų pakrikštijo Jonas Krikštytojas, yra taip pat
neabejotina, kaip ir visa kita, ką istorikai žino apie Jėzų.
Kai kas galbūt yra ne visai tikslu mūsų šiuolaikiniuose
tekstuose, kadangi vėlesni Jėzaus pasekėjai manė, jog yra
netinkama galvoti, kad Mesijas buvo pakrikštytas, taip
tapdamas žemesnis už Joną Krikštytoją. Jonas pakrikštijo Jėzų,
taigi Jėzus turėjo priimti Jono žinią, bent jau Krikšto metu;
ar ta žinia jį pakeitė - tai jau kitas klausimas, vėlesnis.
Bet savo Krikšto metu jis priėmė Jono žinią apie
besiartinančią Dievo karalystę.
Vienas iš ankstyviausių liudijimų apie Joną yra Jėzaus: Sakau
jums: tarp gimusių iš moteries nėra buvę didesnio už Joną, bet
ir mažiausiasis Dievo karalystėje didesnis už jį. Tai labai
dviprasmiškas teigimas - pirmoji dalis išaukština Joną,
antroji - nužemina jį žemiau net už mažiausiąjį Dievo
karalystėje... Bet tai reiškia būtent tai, jog Jėzaus
supratimas apie Dievą ir Dievo karalystę skiriasi nuo to, ką
sakė Jonas. Jėzus tikrai nesumenkina Jono, bet sako, kad Dievo
karalystė nėra tiksliai tokia, kaip mokė Jonas.
Kokie esminiai skirtumai tarp to, ko mokė Jėzus, ir
ką skelbė Jonas?
Tai skirtumai tarp apokaliptinės ir etinės eschatologijos,
jei galime taip pavadinti. Jonas Krikštytojas apokaliptinis
pranašas; jis mato, jog pasaulio problema tokia svarbi, kad
dieviška galia turi imtis radikalių veiksmų jai išspręsti. Jis
teigia, jog Dievas nužengs įvykdyti tam tikrą katastrofišką
įvykį, idant pasaulis būtų išgelbėtas.
Kita eschatologijos rūšis, kurią pavadinčiau etine
eschatologija, apie kurią kalba Jėzus, kad Dievas laukia mūsų,
ne mes Dievo. Mes esame kviečiami veikti išvien su Dievu, kad
nugalėtume blogį; tai yra Dievo karalystė. Bet tai yra Dievo
karalystė žemėje.
Harold W. Attridge, Jeilo teologijos
mokyklos profesorius:
Ryšys tarp Jėzaus ir Jono Krikštytojo: kokie galimi
istoriniai neatitikimai?
Iš Evangelijų ir Juozapo Flavijaus raštų žinome, kad Jonas
buvo apokalipsės skelbėjas. Jis skelbė apie artėjantį teismą
ir savo amžininkus kvietė atgailauti, nes pranašavo
neišvengiamą Dievo įsikišimą į žmonijos istoriją teisti, kas
gera ir kas bloga.
Atrodė, jog Jėzus atsiliepia į šį kvietimą. Evangelijos
skelbia, kad Jėzus buvo tas, kurį išpranašavo Jonas
Krikštytojas. Taigi viena esminių problemų yra aprašymo
tikslumas. Kadangi ankstyvoji Bažnyčia mėgino paaiškinti
santykius tarp judviejų, o Jėzus jų širdyse buvo pranašesnis
už Joną, pastarasis nurodomas kaip Jėzaus pirmtakas,
numatantis jo atėjimą, tiesinantis jam kelią. Tokiu būdu
paskelbiamas tam tikras Jono pavaldumas, apaštalinė mokinystė.
Kokia buvo Krikšto reikšmė ir ar tik Jonas krikštijo?
Jėzaus laikais buvo daug mokytojų, kurie krikštijo.
Krikšto ar apsiplovimo ritualai buvo praktikuojami judaizme,
jie neturėjo eschatologinės reikšmės, kurią mes priskiriame
Jonui Krikštytojui. Iš evangelijų, ir iš Juozapo Flavijaus
raštų žinome, kad Jono Krikštas turėjo kai ką apokaliptinio;
tai buvo būdas atgailauti prieš neišvengiamą teismą.
Kodėl Jonas buvo nužudytas? Kokią įtaką tai turėjo
Jėzaus gyvenimui ir veiklai?
Jonas Krikštytojas buvo kritiškai nusiteikęs prieš savo
amžininką valdytoją Erodą Antipą, tai galėjo būti viena iš jo
nužudymo priežasčių. Visi šaltiniai sutinka su tuo - ir
Juozapo Flavijaus raštai, ir Evangelijos. Ką tiksliai jis
kritikavo, nėra visiškai aišku. Evangelijos teigia, jog tai
buvo susiję su Erodo šeimyniniu gyvenimu ir asmenine morale.
Tačiau gali būti, kad Jonas pasmerkia Erodą ir dėl politinių
dalykų, nes Erodas Antipas buvo glaudžiai susijęs su Romos
imperijos valdžia. Bet kuriuo atveju Erodas pašalino Joną
kaip ramybės drumstėją ir politinį išsišokėlį.
Dabar mes tiksliai nežinome, kaip tai paveikė Jėzų, manoma,
kad mirus Jonui Jėzus permąstė apokaliptinę žinią, kurią
skelbė Jonas. Tačiau jis niekada tiesiogiai to nenurodė.
Versta iš From Jesus
to Christ; Bernardinai.lt, 2006 |