apaštalas Baltramiejus

Taip vadinamas Natanaelis: Bar-Tolomajas, t. y. Tolomajo sūnus, buvo jo tėvavardis. Pilypas nusivedė jį pas Jėzų, ir šis apie jį pasakė: „Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos“. Natanaelis paklausė: „Iš kur mane pažįsti?“ Kai Jėzus atsakė matęs jį po figmedžiu prieš pakviečiant Pilypui, Natanaelis sušuko: „Rabi, tu Dievo Sūnus, tu Izraelio karalius!“ Jėzus jam tarė: „Tu pamatysi didesnių dalykų” (Jn 1, 43-50), - ir pakvietęs sekti paskui priėmė į apaštalų būrį. Po Jėzaus mirties Baltramiejus skelbęs Evangeliją Indijoje. Šventajame Rašte jis daugiau neminimas, bet tradicija teigia jį uoliai skelbus krikščionybę Mažojoje Azijoje, Mesopotamijoje, Partijoje. Armėnijoje jis atvertė karaliaus Astiago brolį ir išvarė demonus iš karaliaus dukters; supykęs dėl jų atsivertimo karalius liepė Baltramiejų nukryžiuoti. Tokia tradicija gyva Rytuose. Vakarų Europos tekstuose sakoma, kad jis buvo nukirsdintas, o Izidorius Sevilietis ir Beda savo Martirologe tvirtina, kad jam buvo nudirta oda, - ši tradicija paplito labiausiai.
Kankinant Baltramiejui buvo nudirta oda, todėl jis globoja visus, kurie dirba su odomis ir peiliais, t.y. skerdikus, odų raugintojus, knygrišius, pirštinių, batų bei diržų gamintojus; kadangi dažnai vaizduojamas su savo oda tarsi apsiaustu ant rankos, globoja ir siuvėjus.
Dėl to, kad išvarė demonus, jo prašoma padėti išgyti nuo traukulių, nervų ligų ir išvaryti piktąsias dvasiais.
Kartais Baltramiejus vaizduojamas kaip laiminantis apaštalas – tamsiaplaukis vyras su barzda ir ūsais, bet dažniausiai matome jo kankinimo sceną. Kaip atributą jis laiko savo odą, o joje, kad nekiltų abejonių, pavaizduotas ir veidas, tad kartais atrodo tarsi šventasis, nešąs savo nukirstą galvą. Pagrindinis atributas yra peilis, kuriuo oda buvo nudirta.

 F. ir G. Lanzi „Šventieji globėjai ir jų simboliai“, Bernardinai.lt, 2006